2020 Liepos 07 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Kalba tauragiškiai

Kalba tauragiškiai
Nuomonių gali būti daug ir įvairių. Dalinkimės mintimis.

Išbandymas – valdžia

  • Įkelta: 2015-04-24
Donatas Simaitis

Donatas SIMAITIS

Pasibaigė gana sudėtingi, daug emocijų sukėlę pirmą kartą surengti tiesioginiai mero rinkimai. Jų aktualumą ir svarbą rodo ir rekordinis rinkėjų dalyvavimas. Įvyko savotiškas revoliucinis persitvarkymas. Tie, kas buvo valdžioje, turėjo svarius teisėtus ir neteisėtus įgaliojimus. Jie liko už borto – opozicija triumfuoja. Daug kam, ypač buvusiems valdžioje – šokas, staigmena, dar nelabai susigaudo, kas įvyko. Kitiems tai politinės karjeros pabaiga. Kaip liaudis sako, nėra nepakeičiamų, yra tik nepakeisti.

Tiesiogine žodžio prasme triumfavo liberalai, o svarbiausia – jie turi mero postą. Pagal dabartinius įstatymus, tai labai didelės galimybės, tai leidžia suformuoti visiškai naują rajono valdžią. Tačiau keistai atrodė, kai tarp pirmo ir antro rinkimų turo buvo sudaromos, reklamuojamos tariamos koalicijos ir ruošiamasi paralyžiuoti opoziciją.

Dabar jau nebėra, kaip buvo anksčiau – 1997 metais ir po to, kai valdančioji dauguma turėjo 1-o ar 2-jų balsų persvarą ir dvi kadencijas buvo kaip ant aštrios bedugnės briaunos. Tada vienus varė iš darbo, kitus šantažavo, tretiems įvairiais būdais grasino, bet koalicijos atsilaikė ir buvo paruošta dirva, platforma ilgalaikiam socialdemokratų valdymui. Bet ar buvo verta dėl to aukotis?

Liberalai turi merą Sigitą Mičiulį ir dar aštuonis Tarybos narius. Suformuoti daugumą nėra ypatingai sunku, kai kitoms partijoms pasiūlomi postai. O koks kitų partijų tikslas – tupėti opozicijoje 4 metus ant sauso davinio Taryboje?

Daugiausiai – 10 vietų – laimėjo socialdemokratai, tarp jų ir trys „legionieriai“. Dalį narių į šią partiją atitempė ir seniūnai, ir įvairių įmonių, organizacijų vadovai, priklausantys nuo savivaldybės, nemažai jų balsavo kaip socialdemokratai.

Kai kas teigė, kad dalį sėkmės liberalams atnešė jaunimas. Tai galbūt ir tiesa, bet jie sugebėjo patraukti juos! Įvairių tradicinių partijų problema yra jaunimas. Dėl senų politinių bagažų, dėl didaktikos ir dėl amžiaus skirtumų, seneliai savotiškai bendrauja su anūkais ir jie turi tam tikrą požiūrį į senolius. Visgi jaunimas keičiasi ir buvau nustebintas, kad jauni žmonės domėjosi buvusia sovietinės nomenklatūros veikla, darbo metodais. Aš, kiek galėjau, paaiškinau, bet dėl aiškumo siūliau kreiptis į tuos, kurie turi sovietinių partinių mokyklų diplomus.

Keista buvo girdėti buvusių valdžioje teiginius, kad nesugebės naujoji koalicija dirbti, kad nėra specialistų, žinovų, kad bus chaosas ir netvarka. Aišku, problemų yra, buvo ir bus, tačiau jos galbūt bus jau kitaip sprendžiamos. Nei viena savivaldybė Lietuvoje nebankrutavo, tačiau ir Tauragės savivaldybė nepasiekė kažko stebėtino.

Taryboje yra ir senų pagal darbo stažą narių, nejaugi jie sabotuos darbą, nepatars, nepadės žmonėms? Jie atstovauja žmonėms ir turi nešti atsakomybę už bendrą reikalą, o ne tik reklamuotis plakatuose. Dar daugiau, už pusantrų metų artėja Seimo rinkimai ir apie tai turi visi susimąstyti.

Buvęs sovietinis kariškis Tauragės valdžią įvertino kaip pulkininkus ir generolus su viršilos mąstymais. Sovietiniai viršilos rūpinasi tiekimo klausimais, neužmiršdami savęs.

Teko girdėti kalbų, kad valdančioji dauguma turėjo „aukso“ amžių ir todėl užsiliūliavo, nors jau kelinti rinkimai keitėsi pozicijos ir rinkėjai. Kai kas galvojo, kad Šilalės statybininkai rajone yra svarbiausias gyvenimo veiksnys.

Aš vienas iš pirmųjų pradėjau diskusijas dėl nepamatuotai didelių kanceliarinių išlaidų Tarybos nariams. Tai yra 1000 litų mėnesiui. Tomis išlaidomis naudojasi net valdininkai, turintys tarnybines mašinas ir gaunantys visas paslaugas. Jurbarke Tarybos nariai gauna tik po 350 Lt, mažiau gauna ir Kretingos, net Klaipėdos Tarybos nariai. Ar tie regionai dirbo geriau, ar blogiau, nėra aiškumo. Finansiniuose klausimuose Lietuvoje yra nemažai chaoso, tarp jų ir klausimas dėl kanceliarinių išlaidų tvarkymo ir nustatymo. Išrinktas Seimo narys Darius Petrošius gal pradėtų Seime diskusijas ir įneštų aiškumo, nepaliekant Tarybai spręsti, kiek sau mokėti. Kai kada ir saikas prarandamas. Blogas pavyzdys yra Seimas, ten irgi yra chaosas su kanceliarinėmis išlaidomis. Tik vienas seimūnas Stasys Brundza jas naudoja racionaliai. Žmonės nesupranta, kaip už dalyvavimą keliuose posėdžiuose galima gauti 1000 litų, o žemdirbys, kad tiek gautų, turi parduoti net dvi tonas pieno. Liberalai ignoravo kanceliarinių išlaidų ėmimą. Labai įdomu, kaip dabar elgsis? Viena partija per rinkimus turėjo šūkį: „Pradėkime nuo mažų darbų“...

Labai daug gavau pastabų, grasinimų, priekaištų dėl atvirų pasisakymų. Konkrečiai, prieš mero kandidatūrą. Visi puikiai žinome esamą situaciją, kai ne valdžia tarnauja žmonėms, o žmonės valdžiai. Aš manau, kad buvo peržengtos tam tikros padorumo ribos. Buvau apkaltintas, kad vaikščiojau po namus ir agitavau, bet tuo laiku Šri Lankoje skyniau arbatžoles. Melo, šmeižto kojos trumpos. Buvęs aukščiausias rajono valdininkas pasišaipė iš manęs, kad gavau „Metų žmogaus“ nominaciją. Lyg už tai, kad parsidaviau. Komentarų nebus. Tai jau antra panaši nominacija man. Prieš kelis metus gavau už tai, kad per metus buvo du kartus sumažinta šilumos kaina vartotojams – aš tuo metu dirbau toje įmonėje.

Pagal rinkimų rezultatus už permainas, už naują merą S. Mičiulį balsavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Pagal teorinius statistikos dėsnius, kai rinkimuose dalyvauja net 49% rinkėjų reiškia, kad ir ta kita rajono gyventojų dalis, kuri nedalyvavo rinkimuose, turi tokią pat nuomonę. Išvada paprasta, logiška: už permainas yra apie 20 tūkstančių rinkėjų, argi dar reikia daugiau diskusijų? Aš nesureikšminu liberalų pergalės. Daug kas teigė, kad tai buvo savotiški protesto balsavimai prieš buvusią valdžią.

Naujieji valdininkai turi būti budrūs, garbingi ir buvimą valdžioje įsivardinti kaip Tarnystę Tauragei.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus.

 

Automobilį vairuoju nuo 1986 metų. Noriu išsakyti savo nuomonę dėl neatsargaus pėsčiųjų elgesio kelyje ir jų netolerantiškumo vairuotojų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių turi laikytis visi.

Valstybės gynimo tarybai nusprendus, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą vis galvoju, ar atsiras tauragiškių, ginsiančių Karšuvos kraštą. Per 15 metų čia nebeliko tokių patriotinių organizacijų, kaip Jūrų skautų flotilė, o greta išblizgintų rusų karių kapinaičių, „pavargęs“ Sausio 13-osios paminklas atrodo mažų mažiausiai nepagarbiai.

Esu religingas žmogus ir negaliu tvertis savyje, kai į rinkiminį vajų mūsų mieste nevengia įsitraukti ir kunigai, o Dievo namuose brukama politinė agitacija. Ne man vienam atrodo neetiška ir amoralu, kai tiek katalikų, tiek evangelikų bažnyčių skliautuose skamba kunigų pagyros politikams, liaupsinama viena partija. Absurdas, kai politika persipina su tikėjimu. Žmogus jau nebežinai, kuo tikėti.  

Artėja savivaldybių rinkimai, o tai kiekvieną mūsų priverčia labai susimąstyti – ketveriems metams išrinksime tuos, kurie vadovaus, dirbs rinkėjų gerovei.

Sužinojau, kas yra kas
  • Įkelta: 2015-02-22

Pagaliau ir mano namus pasiekė artėjančių rinkimų informacinis leidinys. Turėjau galimybę bent paviršutiniškai susipažinti su kandidatais į rajono savivaldybės tarybą bei mero kėdę.

Artėja Vasario 16-oji – kiekvienam lietuviui brangi šventė. Tuo pačiu ir lemtinga. Vasario 16-tą, prieš 88 metus, Lietuva neteko daktaro Jono Basanavičiaus. Ką lietuviui, tikram savo šalies patriotui, reiškia ši neeilinė asmenybė, manau, aiškinti neverta.

Šių metų kovo mėnesį vyks svarbus politinis įvykis – savivaldybių merų ir tarybų narių rinkimai. Pirmą kartą istorijoje bus tiesiogiai renkamas meras, to buvo siekiama beveik dvidešimt metų. Iš tų rinkimų politikai, analitikai, įvairūs apžvalgininkai ir, svarbiausia, žmonės, daug tikisi, nori permainų, supratingumo, pažangos, teisybės ir progreso.

Man gėda dėl Jūsų!
  • Įkelta: 2015-01-12

Netrukus minėsime Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Ypač gražiai Lietuvoje ji buvo švenčiama praėjusiais metais, kai į krūtinės atlapus lietuvaičiai segėsi ženkliuką – „Neužmirštuolės žiedą“, simbolį orios, savarankiškos ir sėkmingos Lietuvos. Tikiu, šios akcijos rengėjai šiemet neaplenks ir Tauragės, kurioje aukščiausi politikai segi krauju išpurvintą išdavikišką Georgijaus juostelę.

Daug rašoma, kad mūsų Lietuva skęsta alkoholyje. Nuolat skelbiama, kad svaigalų išgeriama daugiau negu bet kurioje Europos valstybėje. Per girtuoklystę kyla baisių dalykų: kiek gaisruose žūsta, kiek eismo katastrofų, kiek įsivelia į muštynes, įsitraukia į gaujas, apsivagia, priekabiauja, keikiasi, sėda į kalėjimus. Širdį sopa, kad prageriami ne tik pinigai, bet ir  lietuvio garbė bei sveikata.

„Mes sustabdysime emigraciją“, „Sukursime naujas darbo vietas”, „Svarbiausia – žmogus”. Girdėta, taip? O kas pasikeitė per ketverius metus? Nieko. Net nepavyko išsilaikyti toje pačioje situacijoje.