2020 Balandžio 06 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Laisvalaikis

Stojus į kovą su sūnaus cerebriniu paralyžiumi mamai sunkiausia išmokti priimti kitų pagalbą

  • Įkelta: 2020-03-12
Eglė su Marku ir choru „Glorija“. Autorės nuotrauka

„Niekada negalvojau, kad prašyti yra taip sunku“, – šluostydama ašarą, sako dviejų vaikų mama. Moteris neseniai įkūrė fondą ir išdrįso kreiptis į visuomenę, prašydama deklaruojantiems pajamas 1,2 proc. GPM skirti jos cerebriniu paralyžiumi sergančio keturmečio sūnaus reabilitacijai.

Su Egle Drigniene, Marko mama, pirmadienį susitikome choro „Gloria“ repeticijoj. Moteris ant kelių laikė sūnų, berniukas nevaikšto. Choro vadovė įteikė moteriai aplankalą su kalėdinio koncerto metu surinktomis aukomis, Eglės skruostai plykstelėjo raudoniu. Pasirodė ašaros. Moteris pašnibždomis ėmė teisintis nežinanti, kaip reaguoti – tai viena pirmųjų patirčių sulaukiant nepažįstamų žmonių pagalbos.

– Niekada negalvojau, kad prašyti yra taip sunku. Ir prieš paskelbdama, jog norėtume, kad žmonės skirtų 1,2 proc. GMP, ilgai svarsčiau, kol ryžausi, – susigraudinusi kalba moteris.

Tenka skirti laiko, kol ji atsikvėps, nusišluostys ašaras. Ant kelių sėdintis sūnus, tarsi pajutęs mamos nerimą, stebi greta esančiųjų veidus mėgindamas suvokti, kas taip sujaudino mamą.

Berniukas kalbinamas reaguoja, dairosi, o paėmus už dešinės plaštakos įsikimba šių eilučių autorei į pirštą. Mama sako, jog silpnesnė yra kairioji berniuko kūno pusė, tai, kad jis apskritai gali sėdėti ir koordinuotai siekti daiktų, yra ilgo ir kantraus darbo rezultatas.

– Mankštas ir apskritai apsilankymus pas kineziterapeutą pradėjome nuo penkių mėnesių. Visa tai tęsiasi ketverius metus. Kol jis buvo mažiukas, ne iškart supratau, kad jam kažkas ne taip. Tai buvo mano pirmasis vaikas ir to, kad jis keleto mėnesių vos išlaiko rankoje barškutį, aš nesureikšminau. Markui sulaukus devynių mėnesių jam buvo išlikusios 1–2 mėnesių kūdikių raidos ypatybės. Neurologai nustatė: cerebrinis paralyžius, – pasakojo mama.

Berniukas nevaikšto, dėl padidėjusio raumenų tonuso jam sunku valgyti birų maistą, pasitaiko epilepsijos priepuolių. Mama kas dieną su mažyliu atlieka mankštą. Kaip ji sako, šiuo metu sūnų moko ropoti.

– Turime volą mankštai, kamuolių, pas mus namuose – tarsi sporto salė. Masažuoklių burnai, tokių specialių šepetukų. Juo masažuoju burną, nes burnos raumenys įtempti, beveik niekada neatsipalaiduoja. Žandikaulis pasistūmęs atgal, netaisyklingas sąkandis, tik dabar išmoko liežuviu pasiekti viršutinę lūpą. Kartais Markas springsta nuo biraus maisto, o kartais – nuo skysčio. Iš pradžių tokią gydytojų diagnozę neigiau, sakiau, išaugs, bet vėliau... Žemė ėmė slysti iš po kojų, – dėsto 33 m. mama.

Jos akyse vėl pasirodo ašaros, ji susigūžia, slėpdama veidą po vešliomis garbanomis.

Eglė prieš 10 metų, jos žodžiais tariant, „kai buvo jauna pana“, trumpai lankė „Gloria“ chorą. Tada buvo neseniai baigusi aukštojo mokslo studijas, pradėjusi dirbti ir apie jokius gyvenimo sunkumus negalvojo.

– Žinoma, kai lankomės sanatorijose, matau dar daug baisesnių vaikų sutrikimų, – save guodžia moteris.

Laimei, šeimos sunkumai nepalaužė, priešingai – dar labiau suvienijo, berniuko gydymu Eglė rūpinasi kartu su vyru, kartu vyksta į sanatorijas. Šeima augina dar ir dvejų metų sūnų.

– Sanatorijos išlaidos kompensuojamos tik vienam berniuką lydinčiam šeimos nariui, kitam reikia susimokėti. Kainuoja kelionės, nakvynės, priemonės. Pas kineziterapeutą lankomės privačiai, važiuojame į žirgų terapiją Šiauliuose. Domėjausi ir reabilitacijos centru Slovakijoje, – kur „iškeliauja“ šeimos pinigai, vardijo moteris.

Neseniai šeima įkūrė Marko Drigniaus labdaros ir paramos fondą. Norintys prisidėti prie Marko stiprėjimo, reabilitacijų, gali tai padaryti skirdami 1,2 % GMP.

 

VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ jau turi kur apgyvendinti visus globojamus katinėlius – išsinuomotos patalpos Pramonės gatvėje savanorių pastangomis jau įrengtos. Tačiau  prieglaudos išlaikymas irgi reikalauja nemažai lėšų.  Laimė, pagalbos ranką ištiesė savivaldybė. Įstaigos vadovė neatsidžiaugia ir savanorių pagalba.

„Nors žygis skirtas moterims, tačiau puikiai subalansuotas ir vyrams“, – apie šį šeštadienį įvyksiantį žygį sako jo organizatorė, Pagramančio regioninio parko kultūrologė Lina Misiulytė ir svarsto, jog galbūt būtent išskirtinis renginio pavadinimas lemia jo pasisekimą. Žygiui dar šios savaitės pradžioje buvo užsiregistravę apie 230 dalyvių.

Neseniai Metų jaunimo vieta tituluota kavos studija „ResPublica“, regis, užčiuopė miesto pulsą: į kavinukę užsukama ne tik pasimėgauti kava, sultimis, bet ir tiesiog gerai praleisti laiką. Su draugais pažaisti kortomis, paplepėti ar vienumoje paskaityti knygą. Klientai taip pamėgo šią vietą, jog kai kurie „ResPublica“ logotipo lipdukais puošia savo telefonus, fotografuoja ir internete publikuoja jiems patikusius kavinėje užfiksuotus vaizdelius, o viena lankytoja net sukūrė ir savanoriškai administruoja kavos studijai skirtą instagramo paskyrą.

Vasario 29-oji kalendoriuje pasitaiko tik kas ketverius metus. Tad išties verta šią dieną praleisti kaip nors ypatingai – pavyzdžiui, palaipioti po piliakalnius. Kaip tik rytoj, 10 val., Skaudvilės centrinėje aikštėje laukiami visi, kurie pasiryžę ne tik nužygiuoti 18 km, bet ir sužinoti daug įdomių mūsų krašto istorijos detalių.

Rūpintis sveikata ir mityba reikia visiems, tačiau rekomenduojama atsižvelgti ir į savo amžių. Nors atrodo, kad esant vyresnio amžiaus mitybos principai neturėtų skirtis nuo anksčiau galiojusių, tačiau yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Dietistė Živilė Dumbraitė pateikia keletą mitybos patarimų, kurie senjorams padės ne tik gerai jaustis, bet ir apsaugos nuo kai kurių ligų.