2020 Rugpjūčio 08 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

IQ forume – diskusijos apie Tauragės ateitį

  • Įkelta: 2019-02-25

TAVA apdovanojimų laureatai iš kairės: Tomas Raudonius, Laimutė Šulinskienė, centre – TAVA valdybos pirmininkė Giedrė Stulginskienė, dešiniau Giedrius Baciuška, Juozas Midvikis.

„Tauragės žinių“ inform.
info@taurageszinios.lt

IQ forume – diskusijos apie Tauragės ateitį

Tauragė tapo pavyzdžiu daugeliui kitų Lietuvos regionų, kaip derinant vietos valdžios ir verslo veiksmus galima pritraukti investicijų bei kurti naujas darbo vietas. Apie tai kalbėjo ne vienas IQ forumo, kuris vyko ketvirtadienį Tauragėje, dalyvis. Tauragės regiono verslininkams ir sprendimų priėmėjams skirtą konferenciją „Tauragė 2019 – regiono verslo plėtros galimybės“ kartu su Tauragės rajono savivaldybe ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija surengė žurnalas IQ. Žurnalo vasario numeryje – straipsniai apie Tauragės regiono aktualijas ir sėkmingai veikiantį verslą.   

Ketvirtadienio popietę konferencijoje apie regionų ateitį ir iššūkius mintimis dalijosi ne tik kviestiniai svečiai, bet ir Tauragės politikos bei verslo lyderiai.

Vienas svarbiausių aspektų, kurį pabrėžė daugelis pranešėjų, yra biurokratinės naštos mažinimas verslui. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis tvirtino, kad vienas ministerijos prioritetų yra pakeisti kontroliuojančių priežiūros institucijų požiūrį į verslą, kad šios būtų patarėjos, o ne baudėjos.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis neslėpė susižavėjimo Tauragės pažanga ir tikino, kad tam ne mažos įtakos turėjo pasikeitęs vietos valdžios požiūris į verslininkų poreikius. R. Dargis įsitikinęs, kad ne mažiau nei užsienio investuotojai svarbūs ir vietiniai pramoninkai, kuriuos motyvuoja ne tik palankios sąlygos verslui, bet ir lojalumas gimtajam kraštui.

Tauragės industrinio parko įkūrėjas Antanas Stankus taip pat pabrėžė, kad bendradarbiavimas su savivaldybe padeda operatyviai spręsti iššūkius ir paversti Tauragę investuotojams patraukliu miestu.

Dovydas Kaminskas skaitė pranešimą apie ryšių su diaspora naudą
TIP įkūrėjas Antanas Stankus.
Robertas Dargis neslėpė susižavėjimo Tauragės progresu

Kaip vieną didžiausių Tauragės ir kitų regiono problemų Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas pavadino sunkiai suvaldomą emigraciją – jaunus darbuotojus ir talentus iš mažesnių miestų vilioja ir užsienio šalys, ir Lietuvos didmiesčiai.

Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas teigė, kad Tauragės savivaldybė aktyviai ieško priešnuodžių emigracijai ir aktyviai dirba su svečiose šalyse gyvenančiais tauragiškiams, sukurdama sąlygas jiems grįžti namo. Užsienyje gyvenančių lietuvių apklausos duomenimis, į Lietuvą grįžti planuoja beveik 70 proc. emigrantų, daugiau nei pusė jų rinktųsi gimtąjį miestą. „Šie žmonės – mūsų tikslinė auditorija. Būtina su jais palaikyti ryšius, įtraukti į vietos gyvenimą, suteikti informaciją ir paraginti grįžti, o grįžusiems padėti integruotis. Blogiausia, kas gali nutikti, jei žmogus nusprendžia išvažiuoti antrą kartą. Tuomet jį susigrąžinti tampą neįmanoma,“– teigė D. Kaminskas. Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis pridūrė, kad grįžtantys ne tik įsilieja į vietos darbo rinką, bet ir patys tampa verslininkais.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius kalbėjo, kad Lietuva tapo viena labiausiai nuo Europos Sąjungos lėšų priklausomų valstybių. kurioje iš Bendrijos fondų ir biudžeto finansuota 70 proc. viešųjų investicijų. Patvirtinus naują 2021–2027 m. biudžetą ES narės nebeturėtų tikėtis tokios paramos, ypač į infrastruktūros projektus, kokia naudojosi visos šalies savivaldybės. A. Pranckevičius pabrėžė, kad ES lėšų galės tikėtis tie, kas įrodys šių investicijų ilgalaikę naudą ir grąžą. Pats ES biudžetas turėtų būti maždaug dešimtadaliu didesnis, o labiausiai finansavimas didinimas šioms prioritetinėms sritims: moksliniai tyrimams, inovacijoms ir skaitmenizavimui, jaunimui, klimatui ir gamtiniams ištekliams, migracijai ir sienų apsaugai, saugumui bei išorės veiksniams.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas politikams siūlė nepataikauti rinkėjams, bet imtis nepopuliarių sprendimų. „Lietuvoje yra daugybė gyvenamųjų teritorijų, kuriose nebėra nė vieno gyventojo. Valdžia turėtų įvertinti, kuriuos regionus dar galima išgelbėti ir imtis jų gaivinti, o, nors skamba ciniškai, beviltiškus nurašyti,“ – kalbėjo Ž. Šilėnas.

IQ forume apie savo įmonės veiklą ir planus taip pat pasakojo Gintaras Bertašius, Vilkyškių pieninės vadovas ir steigėjas. Naujausia ir moderniausia šios bendrovės gamykla neseniai pradėjo veiklą Tauragėje, kur gaminami įvairūs sauso pieno produktai.

Po forumo surengti tradiciniai apskrities verslininkų apdovanojimai. Šiemet išrinktos dvi geriausios Tauragės rajono bei po vieną Šilalės ir Jurbarko rajono bendrovę. Apdovanojimai įteikti UAB GBY direktoriui Giedriui Baciuškai (krovinių pervežimas), UAB „Nagoja“ direktoriui Juozui Midvikiui (ąžuolinių parketlenčių gamyba), Jurbarko rajone sėkmingai veikiančios dantų protezų gamybos įmonės direktorei Laimutei Šulinskienei ir Šilalės UAB „Raudoniai“ direktoriui Tomui Raudoniui.

„IQ forumas šiemet suteikė galimybę į Tauragės rajono verslo sąlygas pažvelgti plačiau – kokios stiprybės lemia galimybes mūsų krašte augančiam verslui. Su šiuo forumu Tauragės apskrities verslininkų asociacija taip pat atnaujino Tauragės geriausios įmonės rinkimo principus. Šiemet kartu su Tauragės rajono savivaldybės kompetentingų darbuotojų pagalba buvo renkamos 2 geriausios įmonės. Nominacija „Augantis verslas, maža įmonė“ ir „Augantis verslas, vidutinė įmonė“. Vertinimo kriterijai buvo 5, tai yra įmonės veiklos periodas ne trumpesnis nei 3 metai, pardavimų bei paslaugų suma už 2016, 2017 metus bei 2018 metų preliminarūs rezultatai, vidutinis darbuotojų atlyginimas už 2017 ir 2018 metus. Išvestiniai kriterijai – Bankroto reitingas ir atsiskaitymų vėlavimo reitingai, kuriuos skaičiuoja UAB „Creditinfo“. Vertinome ne tik įmones TAVA nares, buvo įvertinti visų Tauragės rajone įregistruotų įmonių duomenys. Didžiausią plėtrą mažųjų įmonių grupėje pagal šiuos kriterijus vykdė UAB „Nagoja“, o vidutinių įmonių grupėje – UAB GBY. Džiaugiuosi, kad šios įmonės nuo šių metų tapo asociacijos narėmis ir geriausios įmonės rinkimai įgavo platesnę apimtį,“ – sakė TAVA valdybos pirmininkė Giedrė Stulginskienė.

Pasaulinės permainos

IQ forumo rengėjai auditorijai pasiūlė ne tik dalyvauti konferencijoje, bet ir išbandyti naujus automobilius bei rūkančių svečių viso renginio metu atsisakyti cigarečių.

„Automobilių ir tabako pramonės sparčiai keičiasi, siekdamos sumažinti žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, o tuos pokyčius paspartino technologinis proveržis. Siekiant išnaudoti visus technologijų siūlomus privalumus, būtina informuoti žmones apie egzistuojančias alternatyvas“, – aiškino jie.

Organizatorių teigimu, negalintiems atsisakyti rūkymo įpročio pačios tabako kompanijos kuria alternatyvas – pasaulyje pripažintus bedūmius tabako gaminius, kuriuos vartojant nekenkiama aplinkiniams. Sparčiai besivystančios technologijos padeda spręsti ne tik rūkymo, bet ir su juo susijusio pasyvaus rūkymo problemą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, bedūmiai tabako gaminiai nacionaliniu lygiu pripažinti kaip geresnė alternatyva įprastoms cigaretėms.

Tuo tarpu automobilių gamintojai kuria vis taupesnius ir ekologiškesnius automobilius. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir saugumui – automobiliuose diegiamos įvairios saugumo technologijos – nuo  elementarių stabilumo sistemų iki adaptyvios kruizo kontrolės, išlaikančios atstumą iki priešais važiuojančios transporto priemonės. Daugelis jų sparčiai didina elektromobilių gamybos apimtis.

Parengta bendradarbiaujant su žurnalo IQ redakcija ir forumo rengėjais 

Politikos, verslo ir kultūros žurnalas IQ, rajono savivaldybė ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA) vasario 21 dieną kviečia į forumą „Tauragė 2019 – regiono verslo ir plėtros perspektyvos“. Kartu su ekonomistais, rinkodaros, kitų sričių ekspertais bus diskutuojama apie regionų patrauklumo didinimą, miesto rinkodarą, emigraciją / migraciją, talentų pritraukimą bei kitas aktualias temas.

Jaunam žmogui imtis nuosavo verslo reikia nemažai drąsos. 27-erių Viktorija Andrikienė tam ryžosi – vakar ji atidarė didelių dydžių moteriškų drabužių parduotuvę. Susidoroti su kylančiais iššūkiais ir įgyvendinti savo svajonę Viktorijai jėgų suteikia artimųjų palaikymas ir neblėstantis optimizmas.

Mažąją bendriją „Skaidrus medis“, gyvuojančią vos metus ir gaminančią prabangius vienetinius nepakartojamo grožio stalus iš medžio ir epoksido, įkūrė 24-erių Giedrė Abromaitė, su draugu grįžusi iš užsienio. Nors pradėti verslą buvo nelengva ir, jei reikėtų šį kelią pakartoti dar kartą, pasak jos, labai gerai pagalvotų, mergina dėl nieko nesigaili ir tiki tuo, ką daro. 

Bažnyčių gatvėje duris atvers modernus pastatas. Ten, kur prieš 28-erius metus ir pradėjo savo veiklą viena pirmųjų Tauragėje komercinė prekybinė firma „Agava“, dabar iškilo naujas šiuolaikiškas pastatas, kuriame – ne tik komercinės patalpos, bet ir svečių namai, pavadinti „Senamiesčio apartamentais“. Nors tai pirmieji žingsniai neišbandytoje verslo nišoje, PKF  „Agava“ direktorius Tadas Alijošius įsitikinęs: „Kai myli tai, ką darai, ir darai tai, ką myli, turi pasisekti“.

Gal ir sunkoka patikėti – Tauragėje šiuo metu yra 116 viešojo maitinimo įmonių, vien šiemet jų įsteigta 17. Restorano vardą turi tik viena  jų – vakar „Tauragės“ viešbučio pirmajame aukšte duris atvėręs „Da Feng“. Pasak jo savininkės Almos Marozienės, svajonės pildosi lėtai: idėja sukurti tokį restoraną gimė prieš penkerius metus, o įgyvendinta per pusmetį.

 

„Bratoil“ degalinę, esančią Gedimino gatvėje, Tauragėje, įsigijo degalinių tinklas „Circle K“. Pasak bendrovės atstovės, bendra planuojama investicija į įsigytą degalinę, įskaitant ir jos įsigijimo išlaidas, sieks apie 2,15 mln. eurų. Ketinama iš esmės atnaujinti degalų pylimo zoną, pastatyti naują, gerokai didesnę parduotuvę, įrengti visiškai naują automobilių plovyklą.

„Sigitos kepiniai“ – tradicinis šeimos verslas, kurio šeimininkai puoselėja tas pačias vertybes jau 25-erius metus. Šiandien įmonės jubiliejų Sigita ir Albinas Geštautai pasitinka derindami tradicijas ir modernius sprendimus. Praėjusią savaitę duris atvėrė atnaujinta jų produkcijos parduotuvėlė Respublikos g. „Saldumynų namai“, kurioje galima ne tik įsigyti skanėstų šventei, bet ir vietoje užkrimsti, patogiai prisėdus, išgerti arbatos.

Tauragės apskrities verslininkų asociacija, jau penktus metus iš eilės organizuojanti TAVA atviro verslo dienas, lapkričio 5–9 dienomis sukvietė gimnazijų, progimnazijų, vidurinių, pagrindinių mokyklų moksleivius, priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikus, profesinio rengimo centro bei Kauno kolegijos Tauragės skyriaus studentus ir jų vadovus į savo įmones susipažinti su verslininkų vykdoma veikla, verslo procesais, bei pasidalinti sėkmės istorijomis.

Miesto pakraštyje įsikūręs, nuoseklią plėtrą vykdantis Tauragės industrinis parkas (TIP) pastaruoju metu sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio. Čia veikiančios Australijos-JAV, Švedijos, Danijos, Norvegijos bei lietuviško kapitalo įmonės nuolat plečiasi. Didinamas gamybinių patalpų plotas, investuojama į modernią techniką, kuriamos naujos darbo vietos.

 

Respublikos gatvėje neseniai atidaryta tradicinių lietuviškų skanėstų – šakočių parduotuvė jau kviečia užsukti ir įsigyti ko nors gardaus. Juo labiau, kad jos lentynos nukrautos ne tik įvairaus dydžio ir skonio, įvairiai papuoštais šakočiais, bet ir kitokiais saldumynais – skruzdėlynais, grybukais, sausainiais. Vis dėlto svarbiausia prekė čia – būtent šakočiai: juos jau 20 metų kepa parduotuvės savininkės Ligitos Kužmarskienės įmonė, įsikūrusi Šilutėje.

Tauragėje įsikūrusiame nedideliame ceche gimsta mielos ir spalvingos tortų dekoracijos, keliaujančios po visą pasaulį. „Nojaus kepykla“ – pirmoji ir didžiausia tortų papuošimų gamintoja Lietuvoje, kurios įkūrėjai verslo idėją parsivežė iš emigracijos. Kad kiekviena šeimininkė pasijustų kepėja ir ypatinga proga nustebintų artimuosius puošniu tortu – tokia „Nojaus kepyklos“ misija.

Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas  Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus.  Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.

Aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sujudino ne tik automobilių vairuotojus, bet ir verslininkus, tiesiogiai „sėdinčius“ ant šio smulkaus verslo šakos. Tokių mūsų mieste apstu, nuo nepriklausomybės atgavimo iš Vokietijos ir Prancūzijos į Tauragę jie pramynė plačius kelius, kuriais rieda daugiausiai 10–14 metų senumo transporto priemonės. Todėl siekis apmokestinti dyzelines bei senesnes transporto priemones tiesiogiai kirs ne tik per pirkėjų, bet ir per prekybininkų kišenes. „Tauragės žinių“ pakalbinti naudotų automobilių verslo atstovai ironiškai klausė, ar žmonės turi pinigų elektromobiliams, ar naujesnes transporto priemones sugebės nusipirkti pensininkai ir studentai?

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.